Jis pradėjo nuo pelerinos, bet vėliau jį nusiėmė, kad pastotų nuo meškos. Sarro gavo, oras karštas, laikas valgyti skanų lokio užpakalį. Tas spaudimas, karšta kova tarp klosčių ir karštakošio, kuris tik žino, kad jau suvalgė asilą, buvo labai gerai, bet vienu metu velnias pasakė: nuimk tą gumą ir įkišk savo gaidį į tą karštą užpakalį, eik!
leistis žemyn: